- sėbrystė
- sėbrỹstė sf. (2) [K], Rtr, Als; SD371, Sut, N 1. buvimas sėbru, bičiuliu, bitininku: Jis jam davė pinigų, kad atiduotų bites, atsisakyt[ų] nuo sėbrystės LMD(Tvr). 2. DK5, A1884,2 draugavimas: Neprasdėk su tokiom sėbrỹstėm! Dbk. ║ sutikimas, ryšys: Aba kokią turi sėbrystę bažnyčia Dievo su stulpais (stabais)? Ch12PvK6,16. 3. draugija, bendrija: Patys sielininkai stichijai pasipriešindavo solidarumu, susiburdavo į sėbrystes sp. 4. bloga draugija, sėbrija: Tik tie pasileidžia, kurie pakliūva į blogas, labiausiai girtuoklių sėbrystes Žem. Kad nors vieną brakonierių nutverčiau, visa jų sėbrystė sugurėtų sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.